Informacija renkantis alyvą

 

Informacija renkantis alyvą

alyvaKlampumas

Alyvos klampumą nurodo SAE skaičiai, pavyzdžiui 10W40.

Pirmas skaičius prieš raidę W - šaltos alyvos klampumas. Šis parametras svarbus žiemą. Kuo skaičius mažesnis, tuo skystesni tepalai šaltame ore. Kai tepalai skystesni, starteriui lengviau sukti variklį. Šalto tepalo klampumas matuojamas -18°C temperatūroje. 5W klampumo alyva sustingsta maždaug -40°C šaltyje. Prekyboje galima rasti 0W klampumo alyvos. Jos klampumas toks pat kaip ir 5W, tačiau 0W visiškai nustoja tekėti dar žemesnėje temperatūroje nei -40°C.

Antras skaičius po raidės W nurodo alyvos klampumą darbinėje temperatūroje 100°C. Negalima paprastai atsakyti, koks tepalas geresnis- skystesnis ar klampesnis. Skystesnės alyvos (W30) privalumas, tai ekonomiškumas. Tokia alyva mažina trintį tarp variklio mazgų, todėl variklis tampa ekonomiškesnis. Skysta alyva skvarbesnė ir lengviau teka pro tarpelius tarp tepamų dalių, todėl senuose ar labiau sudėvėtuose varikliuose dėl skysto tepalo gali būti nepakankamas tepalo spaudimas. Dėl pernelyg mažo spaudimo koks nors mazgas gali būti nepakankamai tepamas. Taip pat daugiau skystos alyvos gali patekti į cilindrus ir ten sudegti. Eksplotuojant tokį variklį reikės dažniau stebėti alyvos lygį, daugiau ir dažniau papildyti jį. Klampesnės alyvos (W50) privalumas tai, jog ji sudaro storesnę ir atsparesnę tepalo plėvelę. Bet naujuose varikliuose, kuriuose tarpai tarp tepamų paviršių maži, didelio klampumo tepalas sunkiau skverbiasi į tarpus tarp paviršių.

Kokybė

Alyvos kokybę nusako API klasės. Ant alyvos etiketės, dažnai kamputyje ir mažomis raidėmis būna užrašytas kodas, panašus į tokį:

API SJ/CF

API naudoja skirtingus kodus benzininiams ir dyzeliniams varikliams. Pirma raidė "S" kode "SJ" ir "C" kode "CF" rodo, kokio tipo varikliams skirtas kodas. Po S raidės einantis kodas yra kokybės klasė benzininiams varikliams, po C - dyzeliniams. Kuo toliau nuo abėcėlės pradžios yra kodas (SG,SH,SJ,SL,SM... ir dyzeliniams CF,CG,CH,CI,CJ...), tuo aukštesnius reikalavimus atitinka alyva. SA žemiausios kokybės, SB geresnė ir taip toliau. Šiuo metu dauguma pusiau sintetinių alyvų yra API SJ/CF ir geresnės kokybės. SH klasė laikoma pasenusia, bet tinka mašinoms, pagamintoms iki 1996 metų. SJ klasės alyva pradėta naudoti 1998 metais ir tinka daugeliui dabar naudojamų automobilių. SI klasės nėra, nes kodas buvo praleistas dėl panašumo į "Systeme International" santrumpą. SL pradėta naudoti 1998 metais, SM- 2004 metais, naujausia SN klasė- 2010 metais.

Dar yra naudojamas europietiškas ACEA reitingas, bet juo galima nesidomėti, nes tiek ant alyvos etiketės, tiek automobilio pase būna nurodyta amerikietiška API klasė. Jei automobilio priežiūros instrukcijoje vietoje API nurodytas koks nors kito gamintojo naudojamas alyvos kodas, pavyzdžiui Volkswagen WV 502.00, tai ACEA reitingas dažniausiai taip pat nenurodomas.

Volkswagen AG koncernas (VW) turi savo alyvų klasifikaciją, kuri rašoma panašiai į "VW 502.00" ar "VW 502.00/505.00". Jei alyva sertifikuota Volkswagen AG koncerno (VW), etiketės kamputyje šie skaičiai bus užrašyti. Jei tiksliai nežinoma, kokia alyva turėtų būti pagal VW klasifikaciją, geriausia paskambinti atstovams ir paklausti. Jei tikėti internetu, VW klasifikacijoje keliami aukštesni nei API reikalavimai alyvos klampumui aukštoje temperatūroje (HTHSV) ir aukštoje temperatūroje bei esant dideliam postūmio greičiui (HTHS). Kuo didesnis HTHS, tuo didesnį apkrovimą tepalas išlaiko alkūninio veleno guoliuose (indėkluose).

Sintetinė, pusiau sintetinė, mineralinė

Pavadinimas "pusiau sintetinė alyva"- tai neteisingas vertimas iš angliško "semi-synthetic". Semi-synthetic alyva neturi nieko bendro su sintetine alyva. "Semi-synthetic" reiškia "mineralinė alyva, savo savybėmis artima sintetinei".

Pilnai sintetinės alyvos yra geresnės už mineralines, nes jų savybės variklyje blogėja lėčiau nei mineralinių. Tačiau jei mineralinė alyva atitinka automobilio gamintojo nurodytus reikalavimus ir yra žymiai pigesnė už sintetinę tada geriau pirkti mineralinę ir dažniau keisti.

Ar galima maišyti mineralinę su sintetine?

Čia pateikiamas dabartinis požiūris į mineralinių ir sintetinių alyvų maišymą. Informacija paremta atsakymu į techninį klausimą "Shell Oil" puslapyje.

Nėra mokslinių duomenų, kurie patvirtintų, kad mineralinių ir sintetinių alyvų maišymas gali pakenkti jūsų varikliui. Pereinant nuo mineralinių prie sintetinių ar atvirkščiai, variklyje visada lieka nedaug senos alyvos likučių. Tai visiškai nėra blogai, nes sintetinės ir mineralinės paprastai tarpusavyje suderinamos. Išimtis yra tik specialios pilnai sintetinės alyvos polyglycols pagrindu. Tačiau tokios alyvos automobilių varikliuose nenaudojamos.

Taip pat galima dažnai keisti mineralinę į sintetinę ir atvirkščiai. Kai kuriose šalyse kur dideli oro temperatūrų skirtumai žmonės pila sintetinę alyvą kai šalta ir mineralinę šiltesniu metų laiku.

Prieš daug metų buvo nerekomenduojama pereiti nuo sintetinės prie mineralinės ar atvirkščiai, jei prieš tai ilgą laiką buvo naudojama kurio nors vieno tipo alyva. Variklių riebokšliai (salnikai) pradėdavo leisti, alyvos suvartojimas smarkiai padidėdavo. Šiais laikais naudojami kiti alyvos priedai ir kitokios sandarinimo medžiagos, todėl tokių atvejų pasitaiko retai.

Benzininiam ar dyzeliniam varikliui

Alyvos dyzeliniams varikliams atsparesnės suodžiams. Į benzininį variklį šios alyvos pilti nerekomenduojama, nes į alyvą dyzeliui dedamas didesnis plovimo priedų kiekis. Sename variklyje plovimo priedai gali išjudinti susidariusias nuosėdas, taip pat išplauti nuosėdas iš riebokšlių ir variklis gali pradėti leisti tepalą.

Ką pirkti

Tepalų klampumą ir API kokybės klasę geriausia pasirinkti pagal mašinos gamintojo rekomendacijas. Jei gamintojas nurodo alyvos tipą pagal savo klasifikaciją (pavyzdžiui VW 502.00), tada ant bakelio reikia ieškoti atitinkamo užrašo. Kai kurių alyvų gamintojų puslapiuose galima susirasti jų rekomenduojamą alyvą konkrečiam automobiliui. Jei gamintojo rekomendacijos nežinomos ir mašina pagaminta iki 2000 metų, galima pilti pusiau sintetinius 10W40 API SJ. Jei starteris per šalčius sunkiai pasuka variklį galima pabandyti supilti kiek skystesnius 5W40.

Paprastai keisti alyvą benzininiams varikliams rekomenduojama pravažiavus 10.000-15.000 km, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Alyvos kokybę labai gadina į alyvą patenkantys degimo produktai, ypač vanduo. Vandenyje ištirpsta degimo metu susidarantys azoto oksidai, taip gaunasi rūgštis, kuri reaguoja su metalinėmis variklio dalimis ir ėsdina paviršius. Daugiau drėgmės kondensuojasi kai variklis šaltas. Todėl alyvos keitimo intervalas labiau priklauso nuo to, kaip dažnai važinėjama šaltu varikliu, nei nuo nuvažiuoto atstumo.

 Parengta pagal Lietuvos ir užsienio spaudą